„Mums pavyko pasiekti šį naują susitaikymo lygmenį, kai geriau jus pažinome," - kalbėjo I. Noko, kreipdamasis į daugiau nei 5000 Pasaulinės menonitų konferencijos asamblėjos dalyvių, kuri vyko Paragvajuje, Asuncióno mieste. - „Jau daugelyje pasaulio vietų mes gyvename vienybėje, kurią mums dovanojo Kristus".
Pasaulinės liuteronų federacijos generaliniam sekretoriui dalyvauti Pasaulinės menonitų konferencijos asamblėjoje pasiūlė dalyvauti Tarpautinė liuteronų ir menonitų tyrimo komisija, kuri šiemet baigė tyrimą. Remdamasis ankstyvaisiais liuteronų ir menonitų santykių dokumentais Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, komisija tyrė XVI a, išleistų liuteronų anatemų istorinį pagrindą, kurios pateisino žiaurius, net iki mirties, vykdytus anabaptistų persekiojimus.
„Šis palikimas yra tik mūsų pusės. Jūs neatsakėte persekiojimais arba egzekucijomis," - pabrėžė I. Noko. - „Dėl šio susiskaldymo kenčiame ne tik mes, bet ir visas Kristaus kūnas. Taigi, jei abi bendruomenės kartu ties susitaikymo kelią, Kristaus kūnas taps sveikesniu."
I. Noko mintys netrukus sulaukė atsako. „Esame liudininkai to, kad sienos griūva," - kalbėjo Danisa Ndlovu, pradedantis eiti Pasaulinės menonitų konferencijos asamblėjos prezidento pareigas, patvirtindamas, jog liuteronams atskleidus sudėtingą istorinį palikimą bažnyčios galės „žengti kartu".
Pasaulinės liuteronų federacijos generalinis sekretorius išreiškė norą atskleisti šį skausmingą istorinį palikimą artėjančio 2017 m. Reformacijos 500-ojo jubiliejaus metu. Paminėdami naują požiūrį į Evangeliją, kuris prasidėjo XVI a. vykusiu bažnyčios atsinaujinimu, liuteronai taip pat nori, kad jame būtų „sąžinės ir atgailos dvasia, kaip mūsų krikščioniškos tradicijos įsipareigojimas tęst reformaciją, kurios reikia ir visai bažnyčiai."
Kitame Tarybos susirinkime, kuris vyks spalio mėnesį, svarstymui bus pateiktas pranešimas, kuriame Pasaulinės liuteronų federacijos vardu bus prašoma atleidimo už liuteronų vykdytus anabaptistų persekiojimus. Pasaulinės liuteronų federacijos XI asamblėjoje, vyksiančioje 2010 m. bus prašoma pritarti šiam pareiškimui. „Viliamės, kad tai suteiks mums naują požiūrį į mūsų konfesijos raštuose buvusias anatemas. Išreiškiame gilų apgailestavimą ir atgailaujame, kad panaudojome šiuos raštus pateisindami smurtą, kurio nebuvo galima pateisinti," - kalbėjo I. Noko Pasaulinės menonitų konferencijos asamblėjoje. Susirinkusieji audringais plojimais pritarė jo mintims.
I. Noko ir prof. Kathryna Johnson, Pasaulinės liuteronų federacijos generalinio sekretoriaus padėjėja ekumeniniams reikalams kartu su Tyrimo komisijos nariais menonitais pabrėžė, kad šiuo metu anabaptistų mokyme ir tradicijoje nebėra daugelio pasmerktų nuostatų, o taip pat - apibrėžė esamus šių dviejų krikščioniškų šeimų skirtumus, ypač krikšto bei bažnyčios ir valstybės santykių srityse.
I. Noko pažymėjo, kad susitaikymas su menonitais vis dar lieka iššūkiu liuteronams, nes Augsburgo išpažinimas, kuris pasmerkė anabaptistus, lieka autoritetingu dokumentu viso pasaulio liuteronams. Jis sakė, jog ypatingai svarbu, kad naujosios anabaptistų ir liuteronų kartos galėtų nebetęsti skausmingai skaldančios istorijos palikimo.
K. Johnson paminėjo, jos susitaikymas yra skirtingas abiems pusėms, nes anabaptistai tuo pačiu neatsakė į šias anatemas ir persekiojimus. Ji pastebėjo, kad šis palikimas - iš vienos pusės kilęs smurtas - tai sunki našta, kuri slegia liuteronus.
Parengė Dalia Janušaitienė pagal http://www.lutheranworld.org