2009-11-18
Apie tai kalbama neseniai išleistoje Timothy Kellerio, „Redeemer Presbyterian Church" bažnyčios Niujorke pastoriaus knygoje „Netikri dievai" („Counterfeit Gods"). Knygoje rašoma, kad nors kai kuriuose kultūrose vis dar praktikuojamas stabų garbinimas tradicine prasme, „vidinis stabų garbinimas, kuris vyksta mūsų širdyse, yra universalus".
Bet koks ir kiekvienas dalykas, į kurį mes gręžiamės, kad patenkintume giliausius poreikius ir troškimus, gali tapti stabais. Visi geri dalykai, tokie kaip šeima, meilė arba moralė, gali tapti stabais, jeigu jie užims Dievo vietą. T. Kelleris rašo: „Jeigu kas nors tampa reikšmingesniu dalyku mūsų laimei, gyvenimo prasmei ir tapatybei negu Dievas, tai jau yra stabas".
Romantiška meilė, svajonių išsipildymas, saviraiška ir šlovė gali tapti stabais. Taip pat ir materialinė padėtis, finansinė gerovė ir padėtis visuomenėje. T. Kelleris mano, kad esama ekonominė padėtis leidžia mums įvertinti, ką laikome stabais. Jei yra kažkas, be ko negalime gyventi - tai nėra gerai.
Mes visi turime stabų. Vieni jų - subtilūs ir slapti, o kiti - ne. Pavyzdžiui, jei šlovė tampa žmogui visų svarbiausiu dalyku, ji gali daryti baisius dalykus su tuo žmogumi. Ji gali apimti visą žmogų ir tapti stabu, kuriam teikiama didžiausia pirmenybė, - svarbesniu už draugus, šeimą, padorumą. Mano draugas, su kuriuo mes dirbome televizijos kanale „CBS News", mėgdavo juokauti, kad televizijos kameros skleidžia spindulius, kurie paverčia normalius korespondentus ir diktorius į egocentriškus, irzlius monstrus. Viena eterio žvaigždė kartą prisipažino, kad jos šeimos nariai sakė, jog nebežino, kuo ji tapo.
Poreikis „būti įsimylėjusiu" taip pat gali tapti stabu. Kaip ir šlovė, tai gali tapti tarsi narkotiku, kuris naikina gyvenimus, nes tampa pačiu svarbiausiu dalyku. Dainų pavadinimai, tokie kaip „Tu esi niekas, jeigu niekas tavęs nemyli", arba posakiai: „Jis garbino net žemę po jos kojomis", pasako labai daug.
Vieną tokį epizodą, kuris perpasakojamas ir T. Kellerio knygoje, galima rasti Senojo Testamento Naamano istorijoje, 2 Karalių knygoje. Naamanas buvo Aramo kariuomenės vadas, jis buvo pasiekęs šlovės viršūnę. Jis buvo turtingas, gerbiamas ir tarnavo karaliaus dešinėje kaip patikimas patarėjas. Bet buvo vienas dalykas, kuris jam trukdė: raupsai.
Toliau pasakojama, kad Naamano žmona įsigijo vergę iš Izraelio. Ji kalbėjo Naamanui, kad jis turėtų „susitikti su pranašu iš Samarijos" - Eliziejumi. Tačiau vietoj to, kad ieškotų pranašo, Naamanas nusprendė eiti tiesiai pas aukščiausius asmenis. Jausdamas savo reikšmingumą, su savimi nešdamasis rekomendacinius laiškus ir auksą, jis kreipėsi į Izraelio karalių.
Bet karalius nieko negalėjo padėti, ir Naamanui teko ieškoti kelio į Eliziejaus namus. Čia jį sutiko netgi ne pats pranašas, bet kuklią padėtį užimantis jo tarnas. Kalbėdamas Eliziejaus vardu, tarnas kreipėsi į Naamaną: „Eik ir apsiplauk septynis kartus Jordane, tavo kūnas atsinaujins ir bus švarus".
Naamanas pasijuto įžeistas. Jis ne tik gavo žinią „iš antrų rankų", ši žinia buvo pernelyg absurdiška, kad būtų galima ja patikėti! Jis turėjo pinigų užsimokėti, ir jautėsi nusipelnęs geresnio gydymo. Tačiau jo paties tarnai jį įtikino pabandyti.
„Jis nuėjo prie Jordano ir pasinėrė jame septynis kartus, kaip Dievo vyras buvo liepęs. Jo kūnas pasidarė kaip mažo vaiko, ir jis tapo švarus. Jis ir visi jo palydovai sugrįžo pas Dievo vyrą. Atsistojęs prieš pranašą, jis tarė: „Dabar tikrai žinau, kad niekur kitur žemėje nėra Dievo, tik Izraelyje. Prašau, priimk dovaną iš savo tarno". Eliziejus atsakė: „Kaip gyvas Viešpats, kuriam aš tarnauju, nieko neimsiu". (2 Kar 5,16).
Ši istorija, T. Kellerio žodžiais tariant, „atakuoja mūsų praktikuojamą sėkmės garbinimą". Tam, kad Naamanas būtų išgydytas, jis turėjo priimti patarimą iš žmonos tarnaitės, Eliziejaus tarno ir savo paties tarnų. Naamanas tikėjo, kad netikri padėties visuomenėje, galios ir privilegijų dievai gali nupirkti išgydymą. Bet jis suvokė, kad Dievas yra malonės Dievas, o išgydymas negali būti užtarnautas arba pelnytas, o tik gautas.
T. Kelleris pateikė puikiai šią istoriją apibendrinančią mintį: „Jei jūs norite sulaukti Dievo malonės, visa ko jums reikia - tai poreikis".
Jis taip pat pateikė keletą išmintingų minčių apie atleidimą. „Jeigu iš jūsų atėmė pinigus, galimybę arba laimę, galite pasirinkti: atsilyginti skriaudikui tuo pačiu, arba atleisti. Jeigu jūs atleisite, reiškia jūs prisiimsite praradimą ir skolą. Pasiimsite juos sau. Taigi, atleidimas visada kainuoja".
Atleisti visada sunku, net jeigu mes to norime, nes atrodo neįmanoma, kad skola (ar skausmas, ar kančia) taip paprastai išnyktų. T. Kelleris atskleidžia, kad ji neišnyksta tiesiog taip. Mes turime noriai ir visa širdimi sutikti ją prisiimti. Ir plačiąja prasme Dievo atleidimas taip pat turėjo kainą. Jo kaina buvo Jėzaus gyvybė.
Nė vienas asmuo, nė viena grupė nėra apsaugota nuo stabmeldystės, įskaitant ir religines bendruomenes. Tai yra subtili, bet lemtinga klaida tikėjimo žmonėms, kurie savo teisumu ir doktrina įsitikinę labiau, nei Dievo malone. Jei doktrina iškeliama aukščiau visko, ji tampa stabu.
Esame įspėti netapti tuo, ką Patarlių knyga vadina „pašaipūnais". Jeigu tikintieji žvelgia iš aukšto į savo oponentus vietoj to, kad būtų malonūs su jais, tai požymis, kad jie pamiršo, jog buvo išgelbėti tiktai malone. Vietoj to jie įsitikinę, kad teisingesnis jų požiūris leidžia jiems jaustis viršesniais.
Taigi, ką turime daryti su mūsų pačių stabmeldyste? Visų pirma - įžvelgti, kas yra mūsų stabai. Atkreipti dėmesį į mūsų kasdienes svajones, stebėti, kaip leidžiame pinigus, kokia mūsų reakcija į neatsakytas maldas ir kokių emocijų, atrodo, nevaldome. Įžvelgus tai, nepakanka apgailestauti ar savo valios pastangomis bandyti gyventi kitaip. „Jeigu jūs išrovėte stabą su šaknimis, bet į jo vietą „neįsodinote" Kristaus meilės, stabas vėl ataugs," - rašo T. Kelleris.
Turime džiaugtis Kristuje: „Džiaugtis - tai reiškia branginti Jį, įvertinti Jo reikšmę jums, mąstyti apie Jo grožį ir svarbą, kol jūsų širdis nurims Jame ir paragaus Jo saldybės," - rašoma knygoje. Tada širdis iš savo glėbio paleis netikrus dievus.
Vertė Dalia Janušaitienė pagal www.breakpoint.org