2010-01-29
    Kasmet sausio 18-25 d. krikščioniško pasaulio šalyse vyksta maldos už krikščionių vienybę savaitės renginiai.

Vilniuje šiemet ekumeninės pamaldos buvo surengtos evangelikų liuteronų, „Tikėjimo žodžio", šv. Jonų bažnyčiose ir Vilniaus universiteto onkologijos instituto Gailestingumo Motinos koplyčioje. (Nuotraukoje: Ekumeninių pamaldų fragmentas evangelikų liuteronų bažnyčioje)

Pamaldas, vykusias sausio 21 d. Vilniaus bažnyčioje „Tikėjimo žodis", pradėjo vyresnysis pastorius Giedrius Saulytis, sakydamas, jog krikščionių vienybės savaitė primena mums, kad nors ir būdami skirtingų konfesijų tikintieji, esame viena. Šių metų vienybės savaitė susieta su Lietuvos nepriklausomybės 20-čiu, ir jos pagrindinis motyvas skamba taip: „Minėdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-metį, kartu dėkojame Dievui už laisvės dovaną ir meldžiame vienybės krikščionių bažnyčioms bei santarvės visai mūsų tautai".

Anot pastoriaus Giedriaus, tarp laisvės ir vienybės yra stiprus ryšys, tikra vienybė įmanoma tik laisvų žmonių sambūryje.

Po vyr. pastoriaus įžanginio žodžio mūsų bažnyčios pastoriai Darius Širvys ir Andrius Bernotas bei vyresnieji Edita Sabalionytė ir Stasys Pancekauskas perskaitė keturis Šventojo Rašto skaitinius, kurie buvo perpinti su choro „Maranata" atliktomis giesmėmis: „Niekas, tiktai Jėzaus kraujas" , „Laiminkite, tautos, Dievą", „Kas, jei ne Tu", „Pasitikėkime, broliai, Juo". Skaitiniams buvo parinktos Rašto ištraukos, kurios pabrėžia Kristaus kūno narių vienybę, tikinčiųjų tarpusavio meilės, nuolankumo, pakantumo vieni kitiems svarbą, Jėzaus viešpatystę.


Gieda evangelikų liuteronų
jaunimo ansamblis „Adoremus"
Toliau skambėjo kitų renginyje dalyvavusių bažnyčių ganytojų žodis ir maldos. Evangelikų liuteronų bažnyčios (Vilniaus parapija) kunigas Ričardas Dokšas ragino skirtingų konfesijų brolius ir seses bendrauti dažniau, ne tik per šią savaitę, užeiti ir į kitas bažnyčias. Po kunigo pasisakymo giedojo Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos jaunimo asamblis „Adoremus", atlikęs tris giesmes.

Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios (Bernardinų parapija) klebonas Arūnas Peškaitis pabrėžė Kristau kryžiaus reikšmę. Evangelijose skaitome, kaip minios sekė Jėzų, siekė paliesti Jo drabužį, norėjo padaugintos duonos, stebuklų, palaiminimų. Anot brolio Arūno, tai atspindi mums būdingą norą savintis Kristų. Jėzus įsikūnydamas nužengė iš absoliučios tobulybės, absoliučios laisvės ir tapo apribotas, suvaržytas, pažeidžiamas mūsų egoizmo. Galutinis Jėzaus atsakymas žmonėms buvo kryžius. Kryžius išlaisvina nuo dvasinio aklumo ir egoizmo stabų. Tokios laisvės labai reikia; Lietuva, nors politiškai ir laisva, bet dvasiškai - ne. Todėl dėkokime už laivės dovaną, melskimės už mūsų tautos žmones, už valdžias, - kalbėjo Arūnas Peškaitis.

Evangelikų reformatų (Vilniaus parapija) kunigas Raimondas Stankevičius dalinosi žodžiu, remdamasis ištrauka 1 Laiško korintiečiams: „Visa tai, broliai, jūsų labui pritaikiau sau ir Apolui, kad iš mūsų pasimokytumėte negalvoti daugiau negu parašyta ir kad nepasipūstumėte vienas prieš kitą. Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojies, lyg nebūtum gavęs?" (1Kor 4, 6-7). Kunigas Raimondas ragino nesididžiuoti vieniems prieš kitus savo konfesine tapatybe, bet nuoširdžiai priimti kitus su jų skirtumais ir siekti neveidmainiškos vienybės.

Vilniaus Arkikatedros bazilikos kunigas Robertas Šalaševičius išskyrė tris aspektus: iš tiesų esame broliai, seserys Kristuje, o ne priešai, ne konkurentai, mus

Grigališkasis choras
„Schola Gregoriana Vilnensis"
vienija Kristus. Antra, vien dėkoti už politinę laisvę negana, būtina laisvės sąlyga - atsakomybė ir tiesa. Melskime, kad laisvė būtų proga augti tiesoje, atsakomybėje. Trečia, krikščionybė šiandien susiduria su priešiškomis jėgomis, tam tikra prasme tampa mažuma. Matydami tai, ar galim leisti sau prabangą būti susiskaldę? - klausė kunigas.

Po kunigo žodžio Vilniaus Arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis" lotyniškai sugiedojo penkis grigališkuosius choralus ir leido patirti šį savitą, VI amžiuje susiformavusį Dievo šlovinimo būdą.


Visi susikibę už rankų
meldėsi malda „Tėve mūsų"
Pamaldų pabaigoje visi broliai ir sesės susikibę už rankų meldėsi malda „Tėve mūsų", o chorui „Maranata" sugiedojus paskutinę giesmę „Mumyse ir tarp mūsų", visi buvo pakviesti į agapę - pasivaišinti bažnyčios kavinėje, artimiau susipažinti ir pabendrauti.

***

Sausio 20 d. evangelikų liuteronų bažnyčioje vykusiose ekumeninėse pamaldose pastorius Giedrius Saulytis sakė pamokslą „Stiprinti sienas ar graiuti?", jose taip dalyvavo Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" choro „Maranata" kamerinė grupė.

Pastorius Giedrius buvo pakviestas ir į Vilniaus universiteto onkologijos instituto Gailestingumo Motinos koplyčioje sausio 21 d. surengtas pamaldas, kur drauge su katalikų kunigu Sigitu Grigu, evangelikų liuteronų kunigu Ričardu Dokšu, stačiatikių kunigu Vitalijumi Mockumi bei katalikų organizacijos „Opus Dei" misionieriumi su ligoniais dalinosi paguodos ir sustiprinimo žodžiais iš evangelijos pagal Luką 24-to skyriaus.

Maldos už krikščionių vienybę savaitės ekumeninės pamaldos Vilniuje baigėsi sausio 25 d. šv. Jonų bažnyčioje.