2010-01-29
(Nuotraukoje: Svečiai iš kunigų seminarijos nusifotografo kartu su pastoriumi Giedriumi Saulyčiu)
Artimesnė svečių pažintis su „Tikėjimo žodžio" bažnyčia prasidėjo nuo ekskursijos po pastatą. Pastorius Giedrius jiems aprodė visas bažnyčios patalpas: raštinės kabinetus, rūsyje įsikūrusią „Kerinio akmens" studiją, mokyklos klases, mažąją ir didžiąją sales. Beje, pastarojoje kaip tik buvo prasidėjusi bažnyčios choro repeticija, tad choristai svečiams sugiedojo keletą giesmių, tarp jų ir „Pakilk ir šviesk, Dievo bažnyčia". Ši giesmė, sukurta mūsų bažnyčios sesers, pasirodo esanti Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos himnas, tad jiems tai buvo malonus siurprizas.
Po šios trumpos ekskursijos seminarijos studentai su jų vadovais buvo pakviesti į bažnyčios kavinę pasivaišinti arbata. Pastorius Giedrius papasakojo apie „Tikėjimo žodžio" bažnyčios gimimą Lietuvoje, ir užsimezgus pokalbiui sulaukė nemažai svečių klausimų. Jiems rūpėjo ir kiek laiko pas mus trunka pamaldos, kokia jų liturginė tvarka, ar bažnyčioje einama išpažinties, kaip tampama pastoriumi mūsų bendrijos bendruomenėse, ar gali moterys būti pastorėmis, kokios diakonų funkcijos, kodėl mažai išorinių religinių ženklų ir t.t. Atsakinėdamas į klausimus pastorius Giedrius turėjo puikią progą klierikus supažindinti ne tik su mūsų bažnyčios „ypatumais", bet ir apskritai su protestantiška ir evangeliška Bažnyčios tradicija, atskleisti kai kuriuos evangeliškos teologijos aspektus, pasidalinti Šventojo Rašto įžvalgomis. Šis malonus ir šiltas susitikimas baigėsi pastoriaus Giedriaus ir seminarijos rektoriaus Žydrūno Vabuolo maldomis ir apsikeitimu atminimo dovanomis: rektorius pastoriui padovanojo knygą „Žmogus gyvas ne vien duona: Č. Kavaliausko ir A. Rubšio atminimui" ir seminarijos choro giesmių kompaktinę plokštelę, o pastarasis svečiams - „Tikėjimo žodžio" išleistą Bibliją, „Giesmyną", keletą savo knygų, straipsnių rinkinį apie mūsų bažnyčios raidą „Nueitą kelią prisimenant" ir pluoštą laikraščio „Ganytojas" numerių.