Sielą turi ir gyvūnai. Šventajame Rašte visi gyviai turi sielą. Aristotelis teigė ir šventasis Tomas Akvinietis pakartojo, jog kiekviena gyva būtybė turi sielą.
Kiekvienas gyvas organizmas turi KAŽKĄ TOKIO iš savo kūrėjo Dievo, be ko jis nebūtų gyvas. Tačiau žmogus yra išskirtinis Dievo kūrinys: „ Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!" Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis. Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!" (Pradžios 1, 26-28).
Atkreipkite dėmesį, kad nė vienas gyvūnas nėra vadinamas Dievo atvaizdu ar panašiu į Jį, kaip nevadinamas ir Dievo vaiku (Mato 5, 9; Jono 1, 12; Romiečiams 8, 14-21 ir kt.).
Vienas iš paaiškinimų būtų toks: Biblijoje vartojamos dvi sąvokos - dvasia ir siela (hebrajų kalboje žodžiai „nephesh" ir „ruach", o graikų kalboje - siela („psiche") ir dvasia („pneuma"). Pvz: „Pats ramybės Dievas iki galo jus tepašventina ir teišlaiko jūsų dvasią, sielą ir kūną nepeiktiną mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui" (1 Tes 5, 23). „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos" (Hebrajams 4, 12).
Siela asocijuojasi su gyvybe, gyvybės kvapu ir tai bendra tarp žmogaus ir gyvūnų: „Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela" (Pradžios knyga 2, 7). „Ir visiems žemės gyvūnams, visiems padangių paukščiams ir visiems, kas kruta ant žemės, kas turi gyvybę ..." (Pradžios knyga 1, 30).
Tačiau gyvūnai, nors ir turi gyvą sielą, neturi dvasios, kuri išlieka amžinai ir yra išskirtinis Dievo ir žmogaus atributas. Žinoma, čia tik vienas iš galimų paaiškinimų.
Biblijoje mes neatrandame ir aprašymų, kad gyvūnų sielos išliks amžinai Dievo karalystėje, kad jas reikėtų kaip nors gelbėti, ganyti, apvalyti. Tuo tarpu žmogaus siela (dvasia) Dievui rūpi - būtent dėl jų išgelbėjimo Kristus turėjo tapti žmogumi ir mirti ant kryžiaus.
Su pagarba,
pastorius Gintautas Gruzdys
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas