Aš kartais susimąstau - kodėl krikščionybė? Kodėl ne islamas, pagonybė, budizmas ar kita religija? Kai apie tai mąstau, atrodo, kad visos religijos yra vienodos. Visos jos turi savo išgelbėjimo kelią, kelią į ramybę, harmoniją...

Ir kiekviena apie save kalba kaip apie vienintelį „kelią". Kuo daugiau apie tai mąstau, tuo labiau pavargstu ir galiausiai norisi netikėti nė viena religija, bet tikėti tiesiog gyvenimu, gamta, meile... 



 

Tikėjimas gyvenimu, gamta, meile nėra nepriklausomas nuo religijos tikėjimas. Mat paminėti dalykai nėra nepriklausomi, nėra savarankiški. Bent jau krikščioniškasis tikėjimas pagrįstai moko, jog gyvenimas ir gamta - Kūrėjo kūriniai, o meilė - Jo paties esybės bruožas. Visgi svarbiausia, ko religijoje derėtų ieškoti - tai patikimo sielos išganymo amžinybėje kelio, nes tikrai ne paslaptis, jog šiame gyvenime gyvename laikinai.

Kaip žinoti, kurios gi religijos siūlomas kelias patikimiausias? Tik krikščionių tikėjime sutinkame Dievą, kuris taip myli žmogų, kad miršta už jį, prisiima sau jo kaltę, kad šis gyventų. Tik krikščionių tikėjime regime Dievą, kuris prisikelia iš mirusiųjų, t.y. įrodo savo pranašumą prieš mirties galią. Vien tai, neminint daugelio kitų argumentų, manau, yra pakankamai svaru grindžiant krikščionybės siūlomo išganymo kelio patikimumą.   

Pastorius Mindaugas Sakalauskas



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas