33 m., Kėdainiai
Iš tiesų nelengva atsakyti, kodėl kartais Dievas delsia. Tačiau ne visada reikia Jį kaltinti. Kartais patys žmonės nesiima tam tikrų veiksmų, kad pasiektų tikslą.
Biblijoje pasakojamas vienas įvykis, kai Jėzus, su seilėmis sumaišęs purvą, patepė neregiui akis ir šis praregėjo: Jis (Jėzus) spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ir tarė jam: „Eik ir nusiprausk Siloamo tvenkinyje". (Išvertus „Siloamas" reiškia: „Pasiųstasis"..) Tas nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis (Jn 9, 6-7).
Taip vieno pamokslo metu pamokslininkas juokaudamas šį atvejį pritaikė dar nevedusiems broliams, norėdamas pasakyti, kad jie apsidairytų ir pamatytų, kiek daug bažnyčiose yra šaunių sesių. Man taip ir atsitiko. Atėjo drąsa pakviesti sesę į pasimatymą.
Kartais nereikia miegoti, bet reikia eiti ir daryti. Nereikia būti ir idealistu, manančiu, kad viskas 100 proc. bus taip, kaip pats įsivaizduoji, nelaukti „Mis tobulybės". Visos tikinčios sesės šaunios.
Aš pats vedžiau būdamas beveik 30-ties metų, kai man buvo 30 m., gimė pirmas sūnus.
Biblijoje yra atvejų, kai vyras vesdavo jau brandžiame amžiuje. Pvz.: Izaokas vedė 40-ies: Izaokas, turėdamas keturiasdešimt metų, vedė Rebeką, Betuelio iš Mesopotamijos dukterį, Labano seserį (Pr 25, 20).
Mano žmona, laukdama vyro, buvo surašiusi sąrašą savybių, kurias norėtų matyti savo vyre. Meldėsi ir visi punktai, išskyrus vieną (kuris nėra svarbus), atitiko.
Krikščioniui svarbu vesti krikščionę, nes kitaip bus nesutarimų, kai vienas norės eiti į bažnyčią, o kitas - į barą.
Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta (Pat 19, 21).
Pastorius Darius Venslovas
