Norėčiau sužinoti Jūsų nuomonę apie dirbtinį apvaisinimą (kai tai yra pagalbinė ir kraštutinė priemonė, siekiant susilaukti vaikelio)? Ačiū už atsakymą.





 

Dėkojame už klausimą. Gerai, kad norite geriau suprasti dirbtinį apvaisinimą kaip būdą susilaukti vaikelio. Tikriausiai skaitėte ir įvairios literatūros, informacijos šiuo klausimu.
Dirbtinis arba pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas įvairiais būdais. Daugiausia etinių prieštaravimų kelia pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje, vadinamas IVF. Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno po stimuliacijos vaistais surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su laboratorijoje išgrynintais vyro spermatozoidais. Dalis po apvaisinimo užsimezgusių embrionų įsodinama į gimdą (paprastai iki 3), o kiti užšaldomi ir saugomi.

Apžvelgsiu svarbiausius etinius šios procedūros aspektus, kurie yra svarbūs jūsų pasirinkimui.

Tiek eilinių krikščionių, tiek bioetikos specialistų nuomonės įvairiais dirbtinio apvaisinimo (IVF) procedūros aspektais skiriasi. Daugumos nuomone krikščionims netinka dirbtinio apvaisinimo būdai, kurių metu panaudojamos kito asmens (donoro) lytinės ląstelės arba kitos moters paslaugos, kad išnešiotų kūdikį (surogatinė motinystė).
Nuomonės išsiskiria dėl kitų dirbtinio apvaisinimo procedūros aspektų, susijusių su embrionų gyvybės išsaugojimu, rizika motinos sveikatai ir šeimos gerovei. Teisingai pastebėjote, kad dirbtinis apvaisinimas yra  kraštutinė, bet ne vienintelė priemonė susilaukti vaikelio. Iš kitų galimybių dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje išsiskiria tuo, kad brangiai kainuoja ne tik finansine, bet ir fizine (sveikatos), psichologine, moraline prasmėmis. Todėl siūlytume jums apsvarstyti pasirinkimus, kurie lauktų dirbtinio apvaisinimo procedūros metu:

- Ar būsima motina yra pasiruošusi daugkartiniam savo organizmo stimuliavimui hormoniniais preparatais, nes tai gali turėti įtakos jūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei? Kaip tai paveiktų asmeninį gyvenimą ir šeimą?

- Ar sutiktumėte įsodinti į gimdą po vieną embrioną vienos procedūros metu, nes įsodinus kelis embrionus didėja rizika, kad ne visi išgyvens?

- Ar sutiktumėtė užšaldyti daugiau embrionų negu reikia vienai procedūrai ir pasiryžtumėte pakartotinėms procedūroms, kad visi embrionai turėtų galimybę vystytis, gimti ir nebūtų sunaikinti?

- Ar turite pakankamai laiko ir finansinių išteklių, reikalingų dirbtinio apvaisinimo procedūroms? Ar šis pasirinkimas būtų geriausias būdas investuoti turimus resursus, žinant, kad tik dalis procedūrų iš pirmo karto būna sėkmingos?

Visais šiais klausimais svarbu atrasti ramybę santykyje su Dievu, savimi ir sutarimą su artimaisiais. Tiek šeimos, tiek bendruomenės, bažnyčios palaikymas, darant šiuos pasirinkimus, būtų labai svarbus. Naudinga būtų juos aptarti tiek su savo pastoriais, tiek su patyrusiais medikais, kurie pritaria jūsų nuostatoms dėl gyvybės išsaugojimo.
Pagaliau ne mažiau svarbu apsvarstyti ir kitas alternatyvas, kaip kantrus vaikelio laukimas, globa ar įvaikinimas. Nors tiriant nevaisingumo priežastis ir gydant tiek moterų, tiek vyrų problemas, medicina pasiekė tikrai daug, daug yra ir liudijimų, kad šeimos, atlikusios visus galimus nevaisingumo tyrimus ir išbandžiusios visus gydymo būdus, pagaliau susilaukia vaikelio be jokių medicininių intervencijų. Tai kaip ir patvirtina Biblijos žodžius: „Štai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius - Jo atlyginimas" (127 psalmė), kad būtent nuo Jo priklauso žmogaus atėjimo į šį pasaulį laikas ir vieta. 

Suprantama, sukūrus šeimą, svarbiausias Dievo įdėtas troškimas - kartu susilaukti ir auginti vaikus. Tačiau po žmogaus kritimo pasaulyje padėtis pasikeitė ir ne visos moterys gali gimdyti vaikus, ne visi moka juos auginti, ne visi turi kuo pamaitinti. Bet visi gimstantys vaikai Dievui yra brangūs, todėl Jis pašaukia vienus juos auginti, prižiūrėti, kitus - mokyti, dar kitus - gydyti.

Kol laukiate savojo vaikelio visai šalia yra daug atstumtų ir nuskriaustų vaikų, kuriems jūsų reikia. Mūsų visuomenėje yra nemažai nepagrįstų įsivaizdavimų, „mitų", susijusių su svetimų vaikų globa.
Dažnai bijoma įvairių neigiamų paveldėtų asmenybės bruožų, įgimtų anomalijų ar ligų, to, kad nesusiformuos geras tarpusavio ryšys. Tačiau visos šios problemos ir dar sudėtingesnės galimos ir auginant savo vaiką. Kaip krikščionys bet kurio atveju turime pasitikėti Dievu, kuris rodo kelią visose situacijose, savo meile gydo sudužusias širdis, atveria duris naudotis naujomis technologijomis ir kartu moko tai daryti atsakingai.

Linkime jums ištvermės ir išminties šiame pasirinkimų kelyje.

dr. Jovita Petrulytė 

 



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas