Ją pristatė Tarptautinis tikėjimo laisvės ambasadorius (angl. Ambassador at Large for International Religious Freedom) Johnas V. Hanfordas III (nuotraukoje). Tarptautinė religijos laisvės ataskaita viešai paskelbta JAV Valstybės departamento tinklapyje: http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2008/ .
Ataskaitoje apžvelgiamos bendrosios religijos laisvės sąlygos pasaulyje bei atskirose šalyse. Tikėjimo laisvė kiekvienoje šalyse vertinama pagal tą pačią schemą: apžvelgiama religijos demografija, teisinis reglamentavimas, tikėjimo laisvės ribojimai, paminimi teigiami pokyčiai religijos laisvės užtikrinimo srityje. Ataskaitoje taip pat vertinama visuomenės religinė tolerancija, apžvelgiami religijos pagrindu kylantys incidentai. Minimi JAV Vyriausybės bei ambasados apžvelgiamoje šalyje veiksmai, skirti religijos laisvės ir tolerancijos stiprinimui (jei tokių veiksmų buvo imtasi).
Lietuva ataskaitoje apžvelgiama greta kitų Europos valstybių. Religijos laisvės situacija mūsų šalyje įvertinta palankiai. Pabrėžiama, kad religijos laisvė nustatyta Lietuvos Konstitucijoje, o kiti įstatymai ir politika iš esmės padeda nevaržomai praktikuoti tikėjimą.
Apžvelgiant Lietuvos religijos demografiją, pažymima, kad Romos katalikų bažnyčia ir toliau išlieka vyraujančia ir įtakinga. Teisingumo ministerijos 2007 metais vykdyto tyrimo duomenimis 80,2 procentai apklaustųjų buvo Romos katalikai. Rytų apeigų ortodoksų bažnyčia (pavaldi Maskvos patriarchatui) vienijo 140 000 narių (maždaug 4 proc. gyventojų). Maždaug 27 000 Lietuvos gyventojų yra sentikiai - tai rusų krikščionys ortodoksai, kurie atmetė XVII a. vykdytą bažnyčios reformą. Šalies pietvakariuose susitelkę maždaug 20 000 liuteronų. Evangelikų reformatų bendruomenė turi 7 000 narių, gyvenančių daugiausia Vilniuje ir šalies rytinėje dalyje Biržuose. Vilniuje taip pat gyvena beveik 75 proc. iš maždaug 4000 Lietuvos žydų bendruomenės narių, bet tik maždaug 1200 šios tautybės asmenų priklauso vienai iš aštuonių religinių Lietuvos žydų bendruomenių. Musulmonų sunitų bendruomenė jungia 2700 narių, o graikų apeigų katalikų bendruomenė - apie 300. Karaimų religinę bendruomenę sudaro maždaug 250 narių. Kai kurie tyrėjai karaimus laiko judaizmo atšaka, nes jų tikėjimas grindžiamas tik Senuoju Testamentu. Visos čia paminėtos religinės bendruomenės yra įteisintos kaip tradicinės.
Mažiau nei 5 proc. gyventojų priklauso religinėms bendruomenėms, kurias Vyriausybė vadina netradicinėmis. Skaitlingiausios jų yra visos evangelijos „Tikėjimo žodžio" judėjimas (ataskaitoje vartojamas ankstesnis Krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis" pavadinimas), sekmininkai ir charizmatai, Jehovos liudytojai, baptistai, Septintosios dienos adventistai, Jėzaus Kristaus paskutiniųjų dienų šventųjų bažnyčia (mormonai) ir Naujoji apaštalų bažnyčia.
Ataskaitoje nemažai dėmesio skirta religinių bendruomenių statuso bei veiklos teisiniam reglamentavimui. Valdžios institucijos tradicinėmis laiko tik tas religines organizacijas, kurios gali įrodyti, kad gyvuoja šalyje ne mažiau kaip 300 metų. Seimas gali suteikti valstybės pripažinimą netradicinėms religinėms bendruomenėms, jeigu jas remia visuomenė ir jos yra registruotos šalyje ne mažiau kaip 25 metus. Nebuvo pranešta nė vieno atvejo, kad Vyriausybė būtų uždraudusi neregistruotoms bendruomenėms laikyti pamaldas arba kviesti naujus narius.
Ataskaitoje skiriamas dėmesys religinių bendruomenių turto, konfiskuoto nacių bei sovietų okupacijos metais, grąžinimui.
Skundus dėl religinės diskriminacijos pavesta nagrinėti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai bei Seimo kontrolierių įstaigai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turi teisę nagrinėti skundus pagal Visuomenės informavimo įstatymą, draudžiantį skelbti informaciją, kurioje „kurstomas karas, taip pat tautinė, rasinė, religinė, socialinė bei lyčių neapykanta".
Ataskaitoje pažymima, kad tradicinėms religinėms bendruomenėms suteikiama teisė skirti karo kapelionus pagal karių poreikius. Asmenys, nesutinkantys atlikti karo tarnybos, gali prašyti leidimo atlikti alternatyviąją tarnybą karinėse struktūrose, tačiau galimybės rinktis alternatyviąją tarnybą ne krašto apsaugos sistemoje nėra, nors to ir prašo Jehovos liudytojų bendruomenės nariai.
Konstitucija nustato, kad valstybinės švietimo įstaigos yra pasaulietinės. Švietimo įstatymas leidžia ir finansuoja tik tradicinių ir valstybės pripažintų religijų tikybos dėstymą valstybinėse mokyklose. Tėvams leidžiama pasirinkti, ar jų vaikai lankys tikybos, ar pasaulietines etikos pamokas.
Ataskaitoje rašoma, kad visiškai privačių religinių mokyklų yra nedaug. Veikia maždaug 30 mokyklų, susijusių su katalikų ir žydų bendruomenėmis, tačiau šiose mokyklose dažnai mokosi įvairių tikėjimų mokiniai. Ataskaitoje nebuvo paminėtos privačios protestantiškos Lietuvos mokyklos: krikščionių mokykla „Tikėjimo žodis" Vilniuje bei pagrindinė mokykla „Vaivorykštės takas" Klaipėdoje.
Visos akredituotos privačios mokyklos (religinės ir nereliginės) gauna valstybės dalinį finansavimą iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kuris priklauso nuo mokinių skaičiaus. Romos katalikų bažnyčios įsteigtoms privačioms mokykloms Vyriausybė dar padengia veiklos išlaidas.
Ataskaitoje primenama, jog Vyriausybė 2000 metais įsteigė tarpministerinę komisiją, atsižvelgdama į kai kurių parlamentarų raginimus sustiprinti „sektų" kontrolę. Per visą veiklos laikotarpį komisija nė vienai religinei organizacijai nesuteikė „sektos" statuso, taip pat neapribojo nė vienos religinės organizacijos veiklos. Pastaruosius keletą metų komisija praktiškai nevykdė veiklos, išskyrus 2006 metais svarstytus du atvejus.
Tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos turi tam tikras privilegijas, kuriomis negali naudotis kitos bendruomenės. Joms suteikta teisė registruoti santuokas, mokyti tikybos valstybinėse mokyklose ir gauti finansinę valstybės paramą. Jų aukščiausieji religiniai vadovai turi teisę prašyti išduoti diplomatinį pasą, jų dvasininkai ir teologijos studentai atleidžiami nuo karo tarnybos, jie gali turėti kariuomenės kapelionus. Teisingumo ministerija nereikalauja, kad tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos registruotų savo įstatus. Tradicinės religinės bendruomenės nemoka socialinio ir sveikatos draudimo mokesčių už dvasininkus ir kitus darbuotojus ir jiems teikiamos pagrindinės komunalinės paslaugos nėra apmokestinamos PVM. 2007 metais Vyriausybė skyrė 3 031 000 JAV dolerių (7 579 000 litų) finansuoti tradicinių religinių bendrijų kapitalo investicijas, susijusias su maldos namais, mokyklomis, ir kitoms šioms bendruomenėms suteiktoms lengvatoms. Kitos religinės bendruomenės tokios paramos negavo, bet galbūt galėjo naudotis savivaldybių ir kitų valstybinių fondų lėšomis kultūros ir socialiniams projektams.
Valstybės pripažintos netradicinės religinės bendruomenės gauna iš valstybės tam tikras privilegijas, bet ne tokias kaip tradicinės bendruomenės, pvz. jiems suteikta teisė registruoti santuokas ir jie neturi mokėti socialinio ir sveikatos draudimo mokesčių už dvasininkus ir darbuotojus.
Ataskaitoje minima, kad apžvelgiamu laikotarpiu evangelikai baptistai, viena iš šalyje veikiančių vienuolikos baptistų bendruomenių, yra vienintelė valstybės pripažinta „netradicinė" religija.
Atasakaitoje apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje buvo pateiktos dar keturios paraiškos „valstybės pripažintos religinės bendrijos" statusui įgyti, bet sprendimas dėl statuso suteikimo nebuvo priimtas nė vienai iš jų. Paraiškas yra pateikusios šios bendruomenės: Septintosios dienos adventistų bažnyčia (pateikta 2005 metais), Naujoji apaštalų bažnyčia (pateikta 2003 metais), sekmininkai (Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga, pateikta 2002 metais) ir Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia (pateikta 2001 metais). Teisingumo ministerija 2005 metais rekomendavo Seimui suteikti Septintosios dienos adventistų bažnyčiai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, tačiau Seimas iki ataskaitoje apžvelgiamo laikotarpio pabaigos nebuvo ėmęsis jokių veiksmų. Septintosios dienos adventistai ir sekmininkai pateikė oficialų skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Skunde Adventistai atkreipė dėmesį į tai, kad visi pripažinimui reikalingi dokumentai buvo pateikti Lietuvos Respublikos Seimui jau 2003 metais. Lietuvoje Septintosios dienos adventistų bažnyčia veikia nuo XX a. trečiojo dešimtmečio.. Skundas buvo pripažintas pagrįstu. Valstybės pripažinimas Septintosios dienos adventistų bažnyčiai Seimo nutarimu buvo suteiktas 2008 m. liepos 15 d.
Ataskaitoje apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje Vyriausybė tęsė derybas su vietinėmis ir tarptautinėmis žydų organizacijomis dėl turto grąžinimo, tačiau neįvykdė kasmet duodamų pažadų užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.
Nėra pranešimų apie sulaikymus ar įkalinimus religiniu pagrindu ar reikalavimus prievarta keisti tikėjimą.
Teigiamais pokyčiais religijos laisvės srityje ataskaita vadina tolesnį Holokausto įvertinimą, kuris leistų Lietuvai atsilyginti už dalyvavimą jame.
Beveik visi visuomenėje pasitaikę įžeidinėjimų bei religinės diskriminacijos atvejai - antisemitiniai kapų bei paminklų išniekinimai, antisemitiniai pasisakymai. Ataskaitoje paminėti ginčai dėl kultūros paveldo objekto Vilniaus žydų kapinių ribų nustatymo bei televizijos kanalo MTV Lietuva transliuotos antikatalikiškos laidos „Popiežių miestas".
Ataskaitoje apžvelgiamu laikotarpiu JAV ambasada dalyvavo keliose tolerancijos programose bei svarstė turto grąžinimo žydų bendruomenei problemas.
Tarptautinė religijos laisvės ataskaita atspindi tikėjimo laisvės klimatą Lietuvoje. Mūsų šalis vis toliau praeityje palieka sovietinius tikėjimo persekiojimų metus ir žengia į sekuliarią Europą, kurioje religija vis dažniausia siejama tik su kultūra, istoriniu paveldu, o tikėjimas laikomas išimtinai asmeniniu dalyku, kuriam didžioji visuomenės dalis yra abejinga. Šią visuomenės ir valdžios nuostatą išreiškia tradicinių bendruomenių pasirinkimas bei parama joms.
Parengė Dalia Janušaitienė pagal http://www.state.gov/