|
1. Ką daryti, jei aš abejoju, jog Dievas yra? Kaip man patikėti?
Pažvelgę į mus supantį pasaulį, matome, kad jis yra vieningas, harmoningas, tvarkingas ir suplanuotas. Biblija teigia, jog vien tyrinėdami kūriniją galime suprasti, kad yra Dievas - tobula, harmoninga, racionali Asmenybė, kuri visą tobulai sukūrė. Profesorius Edvinas Karlstonas, Prinstono universiteto biologas sako: „Galimybė, kad gyvybė atsirado atsitiktinai, yra lygi galimybei susidaryti žodynui dėl sprogimo spaustuvėje."
2. Kodėl būtina tikėti, ar nepakaktų būti padoriu žmogumi, kad būtum išgelbėtas?
Jei būtų įmanoma gauti išgelbėjimą paprasčiausiai gyvenant dorą gyvenimą, Kristui nebūtų reikėję ateiti į šią žemę, iškęsti žiaurią mirtį ant kryžiaus. Jėzus žinojo, kad žmonija pati savęs neišgelbės. Net geriausieji nėra pakankamai dori, kad išsigelbėtų patys.
3. Yra daug įvairiausių tikėjimų (budizmas, islamas, induizmas...), kodėl sakote, kad Jėzus yra vienintelis kelias pas Dievą?
Šiandien yra labai populiaru klaidingai teigti, kad visos didžiosios pasaulio religijos nurodo į tą patį Dievą. Yra vienas esminis dalykas, kuriuo krikščionybė skiriasi nuo bet kurios kitos religijos. Visose pasaulio religijose žmogus mokomas pats pasiekti „dangų, palaimą, nirvaną" ilgai meldžiantis, pasninkaujant, keliaujant į šventas vietas, duodant išmaldą ir atliekant kitus „šventus" darbus. Tačiau vienintelėje krikščionybėje pats Dievas - Kristus mirė už žmogaus nusikaltimus. Tikėdamas Jėzumi, kiekvienas gauna nuodėmių atleidimą ir amžinąjį gyvenimą dovanai.
4. Ar iš tikrųjų yra pragaras?
Mes, žmonės, nenorime tikėti, kad po mirties yra gyvenimo įvertinimas ir atpildas už nuodėmes. Tačiau Šventajame Rašte Jėzus ne kartą kalbėjo apie pragarą. Jėzaus Kristaus teiginiai yra patikimas šaltinis.
5. Jei Dievas yra geras, kodėl tiek daug blogio pasaulyje?
Žmogus, vieną kartą kritęs į nuodėmę, tapo blogio skleidėju. Blogis yra ne kažkur, bet mumyse pačiuose, kurie formuojame šį pasaulį. O Dievo gerumas pasirodė tame, kad Jis siuntė savo Sūnų Jėzų išpirkti mus iš šito blogio.
6. Argi mokslas neįrodo, kad Dievo nėra?
Tikėjimas nėra priešpastatymas mokslui. Krikščionybė atveria Kūrėjo - Dievo buvimą, o mokslas tiria, kaip vyksta įvairūs kūrinijos procesai. Šiandieninis mokslas daug nuveikė, vis labiau atskleisdamas gamtos procesus. Tačiau mums tai neturėtų trukdyti tame matyti Dievo veikimą.
7. Ar krikščionybė nėra ramentai silpniems žmonėms?
Toks požiūris į Jėzų Kristų kaip į psichologinius ramentus iškreipia problemos esmę. Pirmiausia, šis klausimas nėra psichologinis, bet dvasinis - išgelbėjimas iš nuodėmių reikalingas ir silpnam, ir pačiam stipriausiam žmogui.
8. Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?
Kiekvienas žmogus nėra atsitiktinis žemėje. Mes turime vidinį poreikį suprasti savo gyvenimo tikslą. Biblija sako, kad esame sukurti mylėti Dievą visa savo širdimi, visu protu ir visomis savo jėgomis bei mylėti savo artimą kaip save patį.
9. Ar negalėčiau palaukti ir patikėti Kristumi vėliau?
Žmonės yra linkę atidėti svarbius sprendimus, manydami, kad patys kontroliuoja savo gyvenimo laiką. Mūsų gyvenimas - tai laikas, kurį Dievas davė mums apsispręsti, kur praleisime amžinybę. Todėl neverta atidėti apsisprendimo, jei šiandien girdi širdies raginimą tikėti.
10. Aš tikiu Kristumi asmeniškai, gal man nebūtina lankyti bažnyčios?
Tiesa, kai kurie krikščionys bando gyventi be bažnyčios, ne dėl savo didelio dvasingumo, bet dėl vidinių skriaudų. Tačiau žmogus nėra pajėgus ilgai vienas puoselėti tikėjimo tiesas ir tapti brandžiu krikščionimi. Biblija pabrėžia, kad žmogui vienam negerai.
|
